Bal-2016
Pozityvumu užkrečiančių keliautojų laiškas
Nuvargintos pakankamai šalto Lietuvos pavasario, mes, šešios pusamžės draugės, pradėjome svajoti apie poilsį, kur šilta ir šviečia saulė…
Kai viena iš mūsų pasiūlė pasinaudoti jos labai pamėgto „Kipriukas“ paslaugomis, kitos penkios net nedvejodamos sutikome dar tą patį vakarą.
Realybė pranoko visas fantazijas ir lūkesčius. Ačiū „Kipriukui“, po kurio vardu „slepiasi“ Rokas ir Ugnė. Ačiū jiems. Už viską. Už tai, kad jautėmės saugiai nuo pat pasitikimo oro uoste momento. Už tai, kad jų iš anksto užsakytuose apartamentuose jautėmės lyg namuose. Už dvi dienas po 14 val. trukusias Roko organizuotas ir jo paties pravestas ekskursijas po nuostabią Kipro salą. Už nuvežimą į ožkų pieno sūrių gamybos ūkį, už ekskursiją į Komandorijos vyno gamyklą. Už nepaprastai gerą jausmą, kai Roko patarimų dėka galėjome mėgautis tikrais kiprietiškais patiekalais. Ir paslaugumą, dėmesingumą ir dar daug už ką…
Jei kam nors yra noras aplankyti Kipro salą, žinokite, kad egzistuoja „Kipriukas“, t. y. Ugnė ir Rokas. Su jais viskas įmanoma. Nepriklausomai nuo amžiaus, nepriklausomai nuo kalbų mokėjimo ir t.t. Būnant su jais ar šalia jų, keliaujant atsiranda visapusiškas pasitikėjimas savo galimybėmis.
Su didžiausiu dėkingumu tariame: „Sėkmės „ Kipriukui“, sėkmės Rokui ir Ugnei“.
Ir taip norisi dar sutartinai pridėti – „Iki naujų pasimatymų Kipro saloje“
Su nuoširdžiausiai linkėjimais
Aldona, Onutė, Vida, Alma ir abi Reginos